Komfortiškai poilsiauti vasarą – misija įmanoma!

Komentaras straipsniui delfi.lt, komentuoja „Baltic Tours“ kelionių ekspertė Viktorija Mikalauskaitė-Mameniškė.

Išsiilgę šilumos ir laukdami atostogų jau dabar planuojame, į kokią šalį keliausime, įsibėgėjus vasarai. Tačiau liepos ir rugpjūčio mėnesiais turistų pamėgtoje Pietų Europoje oro temperatūra pakyla iki +40° laipsnių. Dėl sausojo laikotarpio išdžiūva vandens telkiniai, uždaromi lankomi objektai ar dėl karščio bangų kyla miškų gaisrai. Todėl dažnas lietuvis susimąsto apie tokią kelionių kryptį, kur būtų palankus oras ir yra ką pamatyti.

Amžinai žaliuojanti Madeira – ieškantiems aktyvaus laisvalaikio ir optimalaus oro 

Portugalijai priklausanti sala Madeira keliautojus traukia švelniu klimatu, nuostabia gamta ir skaniu maistu. Kadangi ši ugnikalnių sala yra arčiau Afrikos nei Europos, joje visus metus galima mėgautis amžinu pavasariu – čia nebūna per karšta, todėl keliautojai mielai leidžiasi į žygius pėsčiomis garsiosiomis levadomis. Tai 16a. sukurtos salos drėkinimo sistemos, kurių saloje yra per 200. Keliaujant žymiausiomis jų, atsiveria gražiausi gamtos vaizdai, kriokliai ar nedidelės lagūnos.

Ištvermingesni keliautojai gali leistis į žygį tarp dviejų Madeiros viršukalnių: Pico Ruivo (1861 m) ir Pico do Arieiro (1818 m). Pakilus į aukščiausias tako vietas, atsiveria nuostabūs vaizdai, kuriuos sustiprina pro šalį plaukiantys debesys. Stipriausi žygeiviai keliauja pirmyn ir atgal, kiti leidžiasi tik į vieną pusę.

Smėlėtų paplūdimių, kurių saloje yra vos vienas kitas, reiktų ieškoti Calheta kurortinio miestelio įlankoje. Tačiau norintys išsimaudyti Atlanto vandenyne, gali rinktis salos pietuose esančias akmenuotas pakrantes su mažesnėmis bangomis arba keliauti į šiaurę, Porto Moniz miestelį, kuris žymus dėl natūraliai susiformavusių lavos baseinų. Juose esantis vanduo yra šiltesnis nei pačiame vandenyne, o prigulti galima ant šalia esančių milžiniškų akmenų ar specialiai tam padarytų takų. Tik patartina turėti maudymosi batus, nes būna slidu.

Jei keliautojai apsistoja ne salos sostinėje Funšalyje, verta bent pusdieniui ją aplankyti. Mieste daugybė puikių kavinukių, gėlėmis apsodintų parkų, senamiestyje esanti meniškai išdažytomis durimis Santa Maria gatvė ir  žymus Mercado dos Lavradores turgus, kuriame galima rasti pačių keisčiausių, bet ir skaniausių vaisių, tokių kaip marakuja ar įvairiausių rūšių bananų. Funšalyje veikia funikulierius, kuris pakelia į miesto aukštumas, iš kur atsiveria nuostabi panorama į vandenyną, o žemyn galima nusileisti tradicinėmis Tabogan rogutėmis.

Madeiros maistas įtinka išrankiausiems gurmanams: čia gausu jūrų gėrybių, mėsos patiekalų bei tradicinių portugališkų desertų. Restoranuose dažnai siūloma tik prie šios salos krantų pagaunama žuvis – juodoji „Espada“, pasižyminti bauginančia išvaizda, tačiau švelnaus skonio, ypač, jei ruošiama su pasiflorų ir bananų padažu. Taip pat galima paragauti vietinių aliejuje keptų „Chicharro“ ar „Castanheta“ žuvyčių, kurios nuo seno valgomos Madeiros vietinių gyventojų. Mėsą portugalai ruošia tiek keptą ant iešmo, tiek troškintą arba gamina puikius sumuštinius su ja ir kvietine bandele „bolo da caco“, kurią kepa ant bazalto akmens. Na, o desertui salos gyventojai siūlo kepinius su medumi – sausainius ir pyragus, pudingus su marakuja ar kiaušiniais arba žymiuosius pyragėlius su kremu „pasteis de nata“.

Apsistoti Maderoje galima vienoje vietoje ir saloje keliauti nuomotu automobiliu, kiekvieną dieną paskiriant vis kitai jos vietai. Taip keliauti yra itin patogu, nes keliai yra kokybiški ir visoje saloje gausu tunelių, – tai ypač aktualu tiems, kuriuos supa, važiuojant vingiuotais kalnų keliukais.

Tasas – hedonistų rojus

Į Egėjo jūroje įsikūrusią šiauriausią Graikijos Taso salą pateksite laivu. Nusileidę žemyniniame Kavalos oro uoste salą pasieksite per valandą. Atvykusius į Taso sostinę Limeną, jus pasitiks daug žalumos ir turtingos praeities ženklai: lankytojus čia traukia Akropolis, Dioniso ir Atėnės šventyklos, senosios miesto sienos, kurios driekiasi net 2 km, žymioji Agoros aikštė. Istorinis miesto palikimas dar įspūdingiau atrodo vakare, kuomet būna specialiai apšviestas. Limene turistai mėgsta pasivaikščioti pajūrio promenada, senamiesčio gatvėmis, paragauti vietinio maisto graikiškose tavernose.

Nors Taso sala tinka tiems, kurie nori užsiimti aktyvia veikla ar ieško triukšmingų vakarėlių, tačiau dauguma čia atvykusių mėgsta maloniai leisti dienas smėlėtuose paplūdimiuose ir maudytis ar pramogauti skaidriame žydrame vandenyje. Taso salos balto smėlio pakrantės tam idealiai tinkamos: turistams gerai pritaikyti Limane, Paradise, Tripiti ir Psila Ammos paplūdimiai.

Kadangi sala apvali ir nedidelė, ją patogu pažinti nuomotu automobiliu. Taip pasieksite įdomesnių vietų, kaip Ghiola lagūna, kur susidariusį natūralų baseiną vandeniu pripildo pati jūra ir kuriame galima išsimaudyti. Gera mintis pakilti į Ipsarion kalną, aukščiausią Taso salos vietą, esančią 1200m virš jūros lygio. Pakeliui aplankysite Šv. Panteleimono vienuolyną, Kastro krioklius ar mažąjį Maries ežerą.

Kadangi sala dar tik atrandama turistų, graikai atvykusius priima itin svetingai, o viešbučiai prisitaikę prie pasyvaus jų poilsio – siūlo ramias pramogas, smėlėtus paplūdimius ir skanų maistą. Čia klesti graikiško maisto kultūra, kuomet valgoma ne tik alkiui malšinti, bet maistas yra neatsiejama kultūros ir socialinio gyvenimo dalis. Graikiškus pietus ar vakarienę pradėję žymiomis užkandžių lėkštutėmis „mezede“, pagrindiniam patiekalui galėsite mėgautis šviežiomis jūrų gėrybėmis, sriubų karaliene-žuviene „psarosoupa“, ryžiais ir žolelėmis įdarytais cukinijų ar vynuogių lapais, keptos mėsos ir bulvių patiekalais, ir, aišku, būtinai turėsite paragauti vietinio graikiško vyno. 

Nenustygstantiems vietoje ir norintiems pamatyti kuo daugiau – Juodkalnija

7-ajame dešimtmetyje „Holivudo“ žvaigždžių pamėgta Juodkalnija vėl tampa viena iš sparčiausiai augančių turistinių krypčių pasaulyje. Keliautojai iš naujo atranda Balkanų pusiasalio šalies viduramžių uostus, Karibų jūros mėlynumo įlankas, ežerus ir didingus kalnus. Geriausia Juodkalniją pažinti, keliaujant po ją automobiliu ir užsukant į istorinius miestelius ar besigrožint įspūdinga gamta. Vasarą čia visada šviečia saulė, tačiau dėl sauso oro nesijaučia karščio. Nors Juodkalnija nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau turi įsivedusi eurą, todėl keliautojams iš Lietuvos nereikia rūpintis valiutos keitimu. Be to, čia galima atvykti tiek su pasu, tiek su ID kortele. 

Norėdami susipažinti su Juodkalnijos simboliu – Lovcenu (Juoduoju kalnu) – leiskitės į dienos kelionę pėsčiomis po šį nacionalinį parką. Galite kilti į aukščiausią Jezerski kalną, ant kurio pastatytas mauzoliejus kunigaikščiui – metropolitui Petrui II Petrovičiui – Njegošui ir atsiveria nuostabūs vaizdai. Pačiame Lovceno parke gyvena tokie gyvūnai, kaip vilkai, lokiai ar drugeliai, todėl Juodkalnija yra pati įvairiausia Europos tauta pagal gyvūnų rūšis tenkančias žemės plotui.

Pėsčiųjų maršrutai, tokie kaip „Vilko takas“, kalkakmeniu vingiuoja per žavius akmeninius kaimelius, iš kurių atsiveria Adrijos jūros vaizdai. Drąsuoliai gali išbandyti garsųjį nusileidimą į Kotorą dviračiais, su 26 serpantininiais posūkiais. 

Kitas, ne mažiau įspūdingas nacionalinis parkas, kurį verta aplankyti, yra Skadaro ežeras. Du trečdaliai delfino formos ežero yra Juodkalnijoje ir trečdalis Albanijoje. Ežero vanduo nepaprastai skaidrus, jį supa seni vienuolynai ir čia gyvena daugybė paukščių.

Kotoras yra bene fotogeniškiausias Juodkalnijos miestas, įsikūręs į fiordą panašioje įlankoje. Pats Kotoro miestas yra akmenimis grįstų alėjų labirintas, o senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldą. Gražiausia senovinio miesto panorama atsiskleidžia nuo San Giovanni tvirtovės. Jei apsistosite Kotore, į savo planus būtinai įtraukite vienos dienos išvyką į Uolų Dievo Motinos bažnyčią, esančią saloje, dirbtinai pastatytoje ant uolos iš akmenų ir laivų liekanų. 

Budvos Rivjera yra tikrų tikriausia Juodkalnijos Žydroji pakrantė: 35 km pajūrio juostoje yra 20 paplūdimių, įskaitant Mogrenos, kuriame du smėlio paplūdimiai susijungia tuneliu ir yra apsupti ąžuolų miško. Pati Budva garsėja savo senamiesčiu, kuris skaičiuoja daugiau nei 2500 metų ir keliautojus traukia savo kavinėmis su vaizdu į jūrą, gatvės muzikantais ir teatrais po atviru dangumi. 

Per giliausią Europoje kanjoną tekanti švariausia ir skaidriausia Taros upė driekiasi 146 km. Atvykus į šią vietą, įspūdinga gamta galima mėgautis net 50 km, drąsiausieji žemyn upe leidžiasi į raftingą ar skrieja lynu virš Taros upės. Ir visai nesvarbu, kaip nuspręsite pažinti šią vietą – tai bene įspūdingiausias gamtos kampelis visoje Juodkalnijoje. 

Keliaudami automobiliu po Juodkalniją galite kiekvieną naktį apsistoti vis skirtingoje vietoje – taip geriau pažinsite šalį ir patirsite daugiau įspūdžių. Šalies gilumoje pilna jaukių, nedidelių balkaniškų dvarelių, kuriuose gausite pusryčius arba galėsite gamintis patys. Pajūryje galite rinktis kurortinius viešbučius „viskas įskaičiuota“ ar žavius apartamentus su daliniu maitinimu, viskas priklauso nuo jūsų poreikių ir biudžeto. 

Pažindami šalį mėgaukitės ne tik nuostabia gamta, bet užsukite į mažus miestelius paragauti vietinių gaminamo maisto: juodojo risoto, ruošiamo su aštuonkojo rašalu, džuveč – troškintos mėsos su ryžiais ir daržovėmis bei čepapčiči – kapotos mėsos dešrelių. Tradicinė juodkalniečių virtuvė gausi kiaulienos ir avienos mėsos, daržovių patiekalais, turi savo sūrį – brinzą, kepa naminę duoną, o užsigardžiavimui siūlo varškės pyragą arba freliče – trijų pienų – desertą.

Nuoroda į straipsnį