Alikantė: pasivaikščiojimai palmių promenadoje

Žinote, būna tokių vakarų. Kai parašo seniai begirdėtas draugas. Kai atsiveria seniai negirdėtos ir nepažintos temos. Tada, dažniausiai, laikrodis žygiuoja po vidurnakčio ir arbata ant stalo būna jau seniai atšalusi.

Kartas nuo karto, šaltomis rankomis, patrini akis ir nusižiovauji. Atsisveikini ir palinkėjęs labų naktų, rideniesi į šaltus patalus. Tik pradėkime nuo atsisveikinimo iš naujo. Baltic Tours komandos narės Snieguolė ir Simona pasakoja, jog tai buvo viena neramiausių naktų, nes būtent tą naktį jos leidosi į nuotykį: emocijas valdė spontaniškai nusipirkti lėktuvo bilietai į Ispaniją, išgrąžintą jos kurortą – Alikantę: „Laiko apsispręsti nebuvo. Galvoti – irgi. Surambėjusiais pirštais Google vedėme kurorto pavadinimą ir šoktelėjome atgalios. Kokio grožio. Kokio pasakiško grožio. Ir po mėnesio, vakarą vėlų, jau skridome pro miegančias šalis 10-ties kilometrų aukštyje.“

Istoriją apie Alikantę ir apie tai, kaip šis palmių numytuolas naujasis Ispanijos kurortas sugeba užkariaut keliautojų širdis, Baltic Tours pasakoja iš pirmų lūpų, iš savo patirties.

Žavingoji Alikantė / asmeninio albumo nuotraukos

Pirmasis įspūdis, arba kaip Alikantė kvapą užgniaužė

Nepaisant to, kad vidury nakties mus pasitiko besišypsanti ispanė ir malonūs, kiek užsimiegoję miesto gyventojai, buvome prilipusios prie mašinos stiklo. Prilipusios taip, kad pusė žando bene galėjo ir pasilikt ant užrasoto mašinos lango. Palmės, palmės, PALMĖS, nubučiuotos ryškia, sodriai žalia spalva, it iš paletės. Kitoje pusėje – tamsoj paskendusios jachtos, laivai ir burės. Norėjos sustabdyti akimirką, joje pasilikti. Nežinojome nė kurioj pusėj buvome ar kurį kilometrą ir net kurią valandą skaičiavome.

Laivų prieplauka Alikantėje / asmeninio albumo nuotraukos

Rojaus kampelis Žemėje

Atsikėlus rytą, mums pranešė, kad pusryčiai – terasoje. Gurkšnodamos rytinę kavą žengėme pro slenkstį, kur atsivėrė nuostabūs vaizdai. Ispaniškos suknios, padžiautos ant stogų, išpuoselėti kaimynų balkonai... Beliko pakėlus puodelį šypsotis ir tarti Hola, o prieš akis dar ir stūksanti viena garsiausių miesto pilių – galėjai imti ir liesti ranka. Buvo gera ir gaivu.

Pusryčiai terasoje / asmeninio albumo nuotrauka

Mes nebuvome daug girdėjusios apie šį rojaus kampelį. Vietiniai prisipažįsta, jog šis kurortas dar tik kuriasi. Mažos jaukios vietelės, ypatinga atmosfera – tai tylus ir kino filmą primenantis miestas, o jo promenada naktį virsta į tikrą Ispanijos žaismų virtinę. Muzika, žmonės, sangrija iki dangaus skanumo ir daug šypsenų. Neatrastas kurortas leidžia jį atrasti.

Alikantės panorama / asmeninio albumo nuotrauka

Keliaudamos ne po turistų išmindžiotas, o po vietinių gyventojų pamėgtas ir net kelionių giduose neaprašomas susibūrimų ir pramogų vietas, galėjome pajusti tikrą ispanišką dvasią

Tai padėjo susipažinti su kai kuriais, mums negirdėtais, Ispanijos kultūriniais bruožais. Ar žinojote, kad ispanai mėgsta dalintis? Mes, trys turistės, apsuptos vietinių, pasijutome keistai, kuomet kavinėje užsisakius porciją salotų, gavome tokio dydžio lėkštę, kuri nė iš tolo nebuvo panaši į skirtą vienam žmogui. Suglumome ir prie patiekalo gavusios po 5 šakutes. Šalia sėdėjusios pažįstamos ispanės staiga paaiškino, kad draugų kompanijose yra įprasta užkandžius ir lengvus patiekalus dalintis, tad porcijos yra pritaikytos grupei žmonių. Porciją, skirtą vienam asmeniui retai kur gausi. Na, nebent, lankysiesi tik turistams skirtose vietose.

Pietūs Alikantėje / asmeninio albumo nuotraukos

Pažintis su Altėja ir Mursija

Ši spontaniška kelionė leido pažinti ne tik Ispanijos rojaus kampelį – Alikantę – tačiau ir dar du greta esančius, mažus, bet ne ką mažiau kvapą gniaužiančius miestelius. Altėją ir Mursiją. Altėja, savo baltais jaukiais nameliais ir mėlynuojančiomis langinėmis kiek priminė Graikijos Santorini salą, o paelja mažose kavinukėse per kelis metrus nuo jūros kranto tiesiog tirpo burnoje! Šiame regione, sakoma, ji pati skaniausia ir tikriausia.

Išvyka į Altėją / asmeninio albumo nuotraukos

O štai Mursija mus žavėjo architektūriniu paveldu bei didinga Šv. Marijos katedra, prie kurios, ant akmeninio grindinio susėdę praeivių ausis džiugino gatvės muzikantai. Švelnios natos, paliečiančios sielą, leido mėgautis popiete ir šalia įsikūrusių kavinių lankytojams. Šis miestas tiktų ramiems pasivaikščiojimams, mat atvykus čia sekmadienio popietę buvo tyku ir ramu. Daugelis kavinių – net uždarytos. Gal tik pro užtamsintą langelį galima buvo išvysti repetuojančius muzikantus ar nuostalgiškai nusiteikusius dailininkus.

Išvyka į Mursiją / asmeninio albumo nuotraukos

Esame įsitikinusios – kiekviena kelionė atneša savitą patirtį

Mus Alikantė išmokė atrasti, mylėti, džiaugtis ir matyti, kartais plika akimi nepastebimus dalykus. O gal to išmokė pozityviai į gyvenimą žvelgiančios ispanės, kurios leido pajusti tikrą vietinių temperamentą ir gyvenimo būdą? Bet kokiu atveju – tai buvo įspūdžių ir patyrimų kupina išvyka, kuri šypseną ir pačias geriausias emocijas kelia kas kartą apie tai prisiminus. Ispanija visuomet pabarstys daugiau laimės ir emocijų į kiekvieno keliautojo širdį, todėl rinktis šią kryptį reikėtų tiems, kuriems bent kažkiek norisi savo sieloj turėti ispaniško temperamento.

Paskutinė diena Alikantėje / asmeninio albumo nuotrauka

Turi savo istoriją?