Pirmą kartą Šri Lankoje: kas patiko, kėlė gailestį ir gerokai nustebino

Paklausus, kas labiausiai patiko Šri Lankoje, beveik kiekvienas lietuvis atsako „gamta“! Juk neįprasta pirmąkart savo akimis išvysti dramblį ar banginį, kopti į kelių kilometrų aukščio kalną ir išsitiesti ant balto smėlio po palme. Aleksandra, kaip ir keletas kitų kelionių agentų iš Lietuvos ir Latvijos, Šri Lankoje apsilankė pirmą kartą.

Jei kopti į Sigiriją, tai iki galo

Vienas populiariausių gamtos paminklų Šri Lankoje yra vidury džiunglių iškilusi Sigirijos platforma, kurios viršuje karalius Kasyapa buvo pasistatęs rūmus su didžiuliais sodais, baseinais, kanalais, alėjomis ir fontanais. Nors šiandien gali pamatyti tik viso to liekanas, turistai vis tiek lipa aukštyn. Ir, kaip pasakoja Aleksandra, lipa sunkiai – turėklų nėra, laiptai siauri, net su 36–37 batų dydžiu, koją turi statyti kampu. Be to lipdamas nesustosi pailsėti kada panorėjęs – iš paskos plūstantys turistai stumia į priekį. Aleksandra prisipažįsta nesanti sportininkė, sako buvo sunku, bet žiauriai patiko, nes įveikė save. Jei vis dėlto nelabai pasitikite savo jėgomis, galite užsisakyti vietinio siūlomą pagalbą – laikymą už rankos lipimo metu. „Fiksuotos kainos nėra, arbatpinigių gali palikti kiek nori, bet jeigu duosi jų manymu per mažai, nebus patenkinti“ – sako Aleksandra, kuri pagalbos atsisakė ir lipo pati. UNESCO saugomą Sigirijos miestą-tvirtovę vietiniai vadina „aštuntuoju pasaulio stebuklu“. Sigirijos uola dar vadinama „liūto kalnu“ anksčiau iš tiesų atrodė tarsi milžiniškas liūtas, į patį miestą buvo galima patekti pro liūto nasrus. Šiandien išlikusios tik jo letenos. Prakaitas lietuvaičiams bėga dar ir dėl drėgmės, kuri Šri Lankoje siekia 80 proc. Vandens sodai buvo vieta, kurioje ilsėdavosi karališkoji šeima.

Kiek uždirba arbatos rinkėjai?

Aleksandrai ir jos kompanionams ne visai pasisekė, nes į programą nebuvo įtrauktas pagrindinių plantacijų kalnuose lankymas. Kaip žinia, kuo aukštesnis kalnas, tuo geresnė ir kokybiškesnė arbata, nes augalai gauna daugiau drėgmės ir saulės. Kaip auga žemesnių kalnų arbata (sakoma, tokia skirta atsainesniam arbatos gėrėjui) visi pamatė sustojus kažkur pakeliui. Tik išlipus, prie Aleksandros ir kitų pribėga gėles kišančios ir pinigų už tai prašančios moteriškės. Arbatos rinkėjų darbas sunkus ir mažai apmokamas, tad kodėl nepabandžius užsidirbti papildomai – juk europiečiai jiems atrodo milijonieriai! Mums vienas euras tėra menkas pinigėlis, o jiems tai trečdalis viso dienos atlygio. Žinoma, 600 Šri Lankos rupijų (2,95 Eur) gauni jei per dieną prirenki nustatytą 18 kg arbatos lapelių kvotą, jei ne, uždirbsi per pus mažiau. Jauni, ką tik išaugę arbatos pumpurai nurenkami vieną kartą per savaitę, senų, peraugusių lapų nerenka – jie netinkami. Arbatos krūmų lygis palaikomas perteklių nurėžiant specialiu lenktu peiliu – jeigu krūmo neprižiūrėsi, išaugs aukštas kaip medis. Įdomu tai, kad tiek juoda, tiek žalia arbata renkama nuo to paties krūmo, skiriasi tik vėlesnis apdorojimo būdas. Kuo mažesnis arbatos grūdelis, tuo stipresnė arbata. Gal šią arbatą geriame „Dilmah“ pavidalu?

Kas Šri Lankoje laikoma prabanga?

Nors Šri Lanka laikoma turtingesne šalimi už Indiją, Bangladešą, Nepalą, dar keletą Azijos bei daugelį Afrikos šalių, neturto apraiškų toli ieškoti nereikia. Sustoję nusipirkti vaisių pakelės palapinėje lietuviai ir latviai susidūrė štai su tokia situacija: dirba du vaikai – maždaug dešimties metų berniukas ir jaunesnė mergaitė. Angliškai abu kalba sunkiai, tačiau moka pagrindinius žodžius – money, five, ten ir pan. Renkantis vaisius, mergaitė priena prie kiekvieno ir tyliu plonu balseliu šnabžda – pen, pen. Kol visi galvoja ko ji nori, gidas paaiškina, kad vaikui reikia tušinuko, nes Šri Lankoje tai laikoma prabanga. „Būtum mačiusi, kokia laiminga ji buvo, kaip šypsojosi gavusi pora tušinukų“ – prisimena Aleksandra.

Įdomūs preparatai ir keisti gydymo metodai

Tropinėje, Lietuvos dydžio saloje plyti ne tik arbatos plantacijos, bet ir prieskonių sodai (Spice Gardens), su juose auginamu cinamonu, pipirais, gvazdikėliais, kalendromis ir kitais puikiais dalykais. Aleksandra pasakoja, kad po ekskursijos pakviestas užeiti iš prieskonių ir vaistažolių gaminamų liaudies medicinos priemonių parduotuvėlę gali rasti įdomių dalykų. Viskas brangu, o tariamas efektyvumas europiečiams dažnu atveju tik kelia abejonių. Pavyzdžiui, čia gali įsigyti plaukų šalinimo kremo (užtenka užtepti norint atsikratyti nepageidaujamų kūno plaukų), kakavos gėrimo, kurio kasdien išgėrę prieš miegą, nebeknarksite ar sirupo, kurio kasdien išgėrę du kartus po valgių, nustosite prakaituoti. Už preparatus Aleksandra nepanoro kloti 40 dolerių. „Spice Gardens“ šeimininkas, gyduolis, kuriam, anot jo, yra 64-eri. Dar viena atrakcija, kurią prisimena Aleksandra yra preparatų pristatymo metu į salę įeinantys masažuotojai, kurie turistams pradeda daryti galvos, rankų, pečių ir kojų masažą. Fiksuotos atlygio kainos nėra, pats turi įvertinti savo masažuotoją, tačiau kol nesumokėsi, šalia stovės kaip įbesti.

Gidas atskleidė savo jaunystės paslaptį

Tačiau turbūt ne visais atvejais reikėtų abejoti dėl šri lankiečių taikomų sveiko gyvenimo metodų. Štai pažintinio turo metu grupę lydėjęs vietinis gidas visiems sukėlė nemenką nuostabą. Prisipažino esantis 42-ejų ar 46-erių, bet tuo visi sunkiai galėjo patikėti. Paklaustas, kokia jo puikios išvaizdos paslaptis, atsakė, kad pridėtinio cukraus atsisakymas. Šri lankietis nevalgo jokių šokoladinių pyragaičių, tik vaisius, o po kiekvieno valgio dar geria karšto vandens stiklinę – tam, kad nuplautų aštraus maisto skonį ir palengvintų virškinimo procesą. Taip pat gidas minėjo, kad čia žmonės nepatiria streso (tikriausiai ir tai prisideda prie jaunatviškos vyriškio išvaizdos). Aleksandrai pasirodė, kad vairuoti Šri Lankoje yra be galo sunku – ten nesilaikoma kelių eismo taisyklių, o automobiliai, tuktukai ir motoroleriai važiuoja kaip nori. „Dvidešimt kilometrų važiavome dvi su puse valandos, – prisimena Aleksandra. – Bet vairuotojas, rodėsi, kad prie vairo ramiai sau medituoja.“ Kartu su labai gerai atrodančiu gidu.

Aleksandra iš Šri Lankos gabenosi ananasus!

Jei įdomu, ko iš Šri Lankos galima parsivežti lauktuvių, tai žinokite, kad ne tik prieskonių ir arbatų. Aleksandra į savo registruotą bagažą įsimetė tikrų, sultingų ananasų, sveriančių po du kilogramus, 6 mangus ir avokadų, kuriuos šri lankiečiai augina savo soduose ir jie gal dvigubai didesni už mums įprastus iš parduotuvės! Dar iš Šri Lankos galima parsivežti alia tikro šilko skarų, kurias už 15 Eur paplūdimyje pardavinėja moteriškės ir net originalių drabužių. Aleksandra pasakoja, kad tokie žymūs brendai kaip Lacoste ar Adidas originalių drabužių siuvimui samdo pigią darbo jėgą, pvz., šri lankiečius. O šie gavę, tarkime, 100 000 marškinių užsakymą, daro verslą – siuva 110 000 tam, kad bent 10 000 pasiliktų sau. Todėl Šri Lankos paplūdimiuose ir galima nusipirkti pigių firminių drabužių. Lacoste šortus, pasimatavęs už palmės, Aleksandros kolega nusipirko už 10 Eur. „Atrodė tikrai gerai“ – komplimentų negaili Aleksandra. Šilkinių skarų prekeivės. Šri lankiečiai dievina gėles, jomis puošia net šiukšiadėžes. Visai neseniai į Šri Lanką keliauti tapo patogiau – šių metų spalio 28 d. „Aeroflot“ oro linijos paleido nuosavą tiesioginį skrydį Maskva–Kolombas–Maskva. Aleksandra, kartu su kelionių agentais iš Lietuvos ir Latvijos, skrido vienu pirmųjų reisų (lapkričio pradžioje). Skrydžio Vilnius–Maskva trukmė tėra 1,5 val., o skrydis Maskva–Kolombas trunka 8 val. 30 min. Beveik 9 val. skrydis „Aeroflot'e“ neprailgsta. Maistą lėktuve ruošia šefai, dirbę ir Mišleno žvaigždėmis apdovanotuose restoranuose. Norite į Šri Lanką ir jūs? Štai keletas kelionių pasiūlymų, o prireikus pagalbos, kreipkitės į Ramunę – ramune@baltictours.lt, +370 5 200 0120.