Juodieji skrydžių keleivių sąrašai: kada sužinoma, jog lėktuve esi nelaukiamas?

Komentaras straipsniui lrt.lt, komentuoja „Baltic Tours“ projektų vadovė Rasa Levickaitė.

Kovo viduryje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie lietuvį, kuris siautėjo Dublino oro uoste, tad jam 10 metų apribota teisė skristi oro linijų „Ryanair“ lėktuvais. LRT.lt domisi, ar egzistuoja keleivių, kurie tam tikrose oro linijose nepageidaujami, sąrašai.

Nustatyta, kad keleivis Dublino oro uoste siautėjo kovo 17 d. apie 7.20 val. Tuo metu jis mėtė kėdes, spardė sienas, greičiausiai buvo apsvaigęs.

Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas LRT.lt komentavo, kad labai tikėtina, jog dažnu atveju keleivis ar keleivė, kurie yra konkrečios oro bendrovės juodajame sąraše, tiesiog negalėtų įsigyti bilieto. „Bendrovių sistemose būtų uždėti tam tikri apribojimai konkrečiam žmogui“, – sakė jis.

Dažniausiai Lietuvos oro uostuose fiksuojami viešosios tvarkos pažeidimai, kurie yra nulemti per didelio suvartoto alkoholio kiekio.

„Tai vėliau tampa konfliktu su oro uoste dirbančiomis tarnybomis arba aviacijos saugumo specialistais. Vien Vilniaus oro uoste praėjusiais metais fiksavome apie 140 atvejų, kai mūsų aviacijos saugumo specialistai ir kitos tarnybos turėjo reaguoti į agresyvius keleivius, kurie galimai pažeidė viešą tvarką arba kėlė grėsmę aviacijos procesams, kitiems keleiviams oro uoste“, – tvirtino T. Vasiliauskas.

Oro linijų bendrovė „airBaltic“ detaliau pasidalijo, kaip atrodo juodieji keleivių sąrašai, kaip dažnai gyventojai į juos pakliūva. Bendrovės „airBaltic“ atstovas Augusts Zilberts LRT.lt sakė, jog kai asmeniui uždraudžiama skraidyti, šis apribojimas taikomas keliais būdais.

„Pavyzdžiui, keleivis negali įsigyti bilieto iš oro linijų bendrovės, nes jo duomenys yra užblokuoti oro linijų sistemoje. Jei jis bando užsiregistruoti skrydžiui, oro uoste jam neleidžiama įlipti į lėktuvą. O jei incidentas įvyko rimtesniu lygiu (pavyzdžiui, dėl rimtų teisinių problemų), jų duomenys gali būti pažymėti pasienio kontrolės arba saugumo patikros metu, todėl jie gali būti neįleisti per oro uosto saugumo patikrą“, – sakė pašnekovas.

Jis nurodė, kad yra įvairių lygių apribojimų, kada keleiviai negali skristi lėktuvu. „Tarkime, fiziškai ar mediciniškai neatitinka keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, jie laikomi negalinčiais keliauti dėl sveikatos būklės, kai reikia skristi leidžiančios pažymos, bet jie jos neturi. Taip pat asmenys, kuriems taikomi teisiniai apribojimai, – įtraukti į neskraidančiųjų sąrašus dėl saugumo priežasčių, nusikalstamos veiklos ar vyriausybės sankcijų“, – sakė A. Zilberts.

Taip pat yra ir kitų lygių apribojimų, kai neleidžiama išvykti. „Pavyzdžiui, konkrečios oro linijų bendrovės draudimai, kai keleiviui uždraudė skristi dėl jo elgesio, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jiems uždrausta skristi su kitomis oro linijų bendrovėmis“, – minėjo atstovas.

2024 m. „airBaltic“ iš viso užfiksavo apie 800 incidentų, susijusių su nedrausmingais keleiviais. „Iš jų 9 keleiviams dėl šiurkščių taisyklių pažeidimų buvo oficialiai uždrausta skristi. Skirstymo pagal šalis neskelbiame, tačiau atvejų, susijusių su nedrausmingais keleiviais, pasitaiko visuose maršrutuose – maždaug 1 nedrausmingas keleivis tenka 10 000 keliautojų“, – akcentavo A. Zilberts.

Asmuo gali atsidurti oro uosto arba oro linijų bendrovės neskraidančiųjų sąraše dėl įvairių priežasčių. „Pavyzdžiui, dėl agresyvaus ar smurtinio elgesio – grasinimų įgulos nariams ar kitiems keleiviams arba jų užpuolimo. Taip pat dėl sunkaus apsvaigimo, didelio alkoholio ar narkotikų kiekio vartojimo, rūkymo pažeidimų, tarkime, cigarečių ar elektroninių cigarečių naudojimo lėktuve. Galioja ir saugos nurodymų nepaisymo ribojimai, kai atsisakoma vykdyti įgulos nurodymus, gadinama saugos įranga arba bandoma neleistinai patekti į riboto patekimo zonas“, – vardijo jis.

Bendrovės „airBaltic“ atveju keleiviai yra oficialiai įspėjami, jiems gali būti skiriamos baudos arba uždraudžiami skrydžiai 1, 5 metams arba neribotam laikui, priklausomai nuo nusižengimo sunkumo.

Draudžiamas trikdantis, netinkamas elgesys

„Wizz Air“ LRT.lt atsiųstame komentare teigė, kad yra įsipareigojusi užtikrinti visų savo keleivių ir įgulos narių saugumą. „Mes taikome griežtą politiką, draudžiančią bet kokio pobūdžio trikdantį ar netinkamą elgesį, ir imamės būtinų priemonių, vadovaudamiesi savo Bendrosiomis vežimo sąlygomis bei Elgesio kodeksu. Keleiviams, kurie elgiasi neramiai ar pažeidžia šias gaires, gali būti taikomos pasekmės, įskaitant ateities kelionių ribojimus“, – sakė bendrovė.

Anot jos, šios priemonės skirtos sumažinti galimą riziką ir užtikrinti saugią bei patogią aplinką visiems orlaivyje esantiems asmenims. „Mes nuolat stengiamės išlaikyti aukščiausius saugumo standartus ir imamės visų būtinų veiksmų, kad apsaugotume savo įgulą bei keleivius“, – teigiama komentare.

Oro linijų bendrovės „Lufthansa“ atstovas Borisas Ogursky`is sakė, kad bendrovė turi asmenų sąrašą, kuriems nebeleidžia naudotis jų skrydžiais. „Šis embargas galioja visoms „Lufthansa Group“ oro linijoms ir taikomas tik kaip vidaus teisė keleiviams, pasižymintiems labai blogu elgesiu, dažniausiai pagrįstu konkrečiu incidentu“, – teigė jis.

Skrydžių bilietų pirkimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė LRT.lt teigė, kad iš praktinių pavyzdžių matoma, jog pasitaiko situacijų, kai asmenys kreipiasi dėl skrydžio įsigijimo, tačiau susiduria su ribojimais tam tikrose oro linijose.

„Tokie apribojimai gali būti taikomi dėl įvairių priežasčių – nuo asmeninių konfliktų su bendrove iki saugumo sumetimų. Tokiu atveju keleivis negali rezervuoti bilieto nei tiesiogiai, nei per tarpininką, jo rezervacija atmetama arba anuliuojama. Jei rezervuojama keleivių grupei, visų keleivių bilietai yra patvirtinami, tačiau blokuojamo asmens rezervacija atmetama“, – kalbėjo pašnekovė.

Galimybė būti įtrauktam į nepageidaujamų keleivių sąrašą gali pasitaikyti kiekvienam asmeniui, kuris neatsakingai juokauja (pavyzdžiui, apie sprogmenis), įžeidžiai elgiasi, kelia grėsmę, yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. „Dažniausiai juodieji sąrašai yra susiję su saugumo pažeidimais, elgesio problemomis skrydžių metu ar teisėsaugos sprendimais. Kiekvienas atvejis yra individualus ir tokie sprendimai gali būti apskundžiami teisės aktų nustatyta tvarka“, – minėjo ji.

Skrydžio saugumas apima daugelį sričių: orlaivių patikrinimą, bagažo ir keleivių patikrą, tai atsakingas tarnybų darbas, todėl keleiviams rekomenduojama elgtis ramiai, atsakinėti į užduodamus klausimus, paklusti tarnybų reikalavimams, pavyzdžiui, pateikti dokumentus, iškrauti patikrai daiktus, laikytis eilės ir pan.

„Buvimas uždaroje erdvėje (oro uoste, orlaivyje) kelia diskomfortą, todėl yra keleivių, kurie kelionės stresą bando malšinti alkoholiu, agresija, emocijų išliejimu ant kitų asmenų. Bendradarbiaujantys keleiviai sukuria ne tik gerą atmosferą, bet ir pagreitina tarnybų darbą, todėl geriausias patarimas – elgtis konstruktyviai“, – sakė R. Levickaitė.

Visgi kelionių konsultantas Rimvydas Makalius LRT.lt tvirtino, kad su juodaisiais keleivių sąrašais per 15 veiklos metų jam neteko susidurti nei aviakompanijose, nei viešbučiuose ar kitose turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse.

Jam taip pat neteko girdėti ar sulaukti laiškų, kad kuris nors lietuvis būtų įtrauktas į juoduosius sąrašus, tačiau pašnekovas prisiminė istoriją, kai vienam žinomam Lietuvoje žmogui buvo atsiųstas aviakompanijos laiškas, jog ši ateityje nebesuteiks kompensacijų už nuolat dingstantį (ir dėl to įtarimų keliantį) registruotą bagažą.

„Be to, kalbant apie aviakompanijas, daugelis jų nepriekaištauja, jeigu varde ar pavardėje padaroma klaida – klausimas, ar tai nebūtų juodojo sąrašo sistemos apėjimas? Kitas dalykas – Lietuvoje yra žmonių su identiškais vardais ir pavardėmis, kaip tokiu atveju suvaldoma rizika netyčia neįleisti niekuo dėto asmens? Juodojo sąrašo egzistavimas man kelia per daug klausimų, tad manau, jog tokia praktika apskritai niekur neegzistuoja“, – svarstė R. Širvinskas.

Ar galiotų kompensacijos?

Skundus dėl kompensacijų sprendžiančio puslapio „Oro skundas“ atstovas Balys Rimkus LRT.lt tvirtino, kad jų praktikoje nepasitaikė atvejų, jog juodajame oro linijų sąraše esantys keleiviai kreiptųsi dėl kompensacijos.

„Kalbant apie draudimą skristi keleiviams, kurie kelia grėsmę saugumui, keleivių teises saugantis Europos Sąjungos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 nurodo, kad atsisakymas vežti dėl saugumo ar apsaugos priežasčių nėra laikomas „atsisakymu vežti“, todėl oro linijos neturi pareigos mokėti kompensacijų ar rūpintis šių keleivių alternatyviais skrydžiais. Jei pats keleivis pažeidė vežimo sąlygas, tokiu atveju oro linijoms pareigos išmokėti kompensaciją ar suteikti kitą skrydį neatsiranda“, – kalbėjo jis.

Daugumos oro linijų savo taisyklėse yra aiškiai įtvirtinusios teisę atsisakyti vežti keleivius, jeigu jų veiksmai kelia pavojų orlaiviui, jo įgulai ar kitiems keleiviams.

Jis pastebėjo, kad įmonė reguliariai sulaukia keleivių skundų, kurių skrydžiai sutrinka dėl agresyvaus ar kitaip netinkamo bendrakeleivių elgesio.

„Tiesa, norėtume atkreipti dėmesį, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad, jei skrydis sutrinka dėl netinkamo bendrakeleivių elgesio, kiti keleiviai teisės į kompensaciją neturi. Išimtis galima tik tuo atveju, jei nustatoma, jog oro vežėjas pats prisidėjo prie incidento arba ignoravo akivaizdžius įspėjamuosius būsimo incidento ženklus. Kaip bebūtų, lėktuvais skraidančių keleivių teisių gynimą reglamentuojantis ES reglamentas net ir tokiais atvejais numato pareigą oro linijoms pasirūpinti savo keleiviais – suteikti jiems maisto ir gėrimų, pasirūpinti nakvyne bei kelione iki nakvynės vietos ir atgal į oro uostą, jei jos reikėtų laukiant dėl incidento atidėto ar alternatyvaus skrydžio“, – minėjo jis.

Nuoroda į straipsnį